• Meilė ir seksas
  • Grožis ir stilius
  • Sveikata ir dieta
  • Nėštumas ir vaikai
  • Namai ir maistas
  • Gyvenimo būdas
  • Žvaigždės
  • Pramogos
  • Naujienos
  • Konkursai

Artimesnė pažintis su “Tadas Blinda. Pradžia” personažais

Autorius: Daumantas Kairys
2011-09-08 09:59:00

Iki didžiausio šių metų Lietuvos kino istorijos įvykio – brangiausio kada nors Lietuvoje sukurto filmo “Tadas Blinda. Pradžia” premjeros – likus mažiau nei mėnesiui, kūrybinė grupė siūlo artimesnę pažintį su svarbiausiais ir įdomiausiais juostos herojais. Šiandien - Snegiriovas ir Gruinius.
 
SNEGIRIOVAS. Graži ta Lietuva. Tik lietuvių joje per daug...
 
 
„Rotmistras Snegiriovas vadovauja papildomam daliniui, kurį Muravjovas (akt. Donatas Banionis), per Lietuvoje veikiančius savo žmones, pasiunčia į Žemaitiją malšinti įsiplieskusio mužikų maišto. Tačiau tikroji jo užduotis – ne tik nestabdyti neramumų, bet ir toliau kurstyti ugnį. Deja, šią užduotį įvykdyti pasirodo gan sunku, nes jau pirmame susirėmime Snegiriovas gauna kulką į... Na, tokią vietą, kuri jam sukelia pakankamai daug nepatogumų, o žiūrovui dovanoja keletą linksmų akimirkų“, - pasakoja Jonas Banys.
 
Pasak scenarijaus autoriaus, šis personažas labai ryškus tikrai suteiks žiūrovams daug malonių akimirkų: “Norėjome šiam vaidmeniui turėti labai stiprų atlikėją, todėl pas Antaną Šurną su režisieriumi Donatu Ulvydu ėjome dar neturėdami filmo scenarijaus. Esame dėkingi šiam puikiam aktoriui ne tik už tai, kad sutiko prisijungti prie mūsų komandos, bet ir už visą pagalbą, kurios sulaukėme tobulindami scenarijų“.
 
Aktoriaus patirtį bei pagalbą ypatingai vertina ir režisierius Donatas Ulvydas: „Man, kaip režisieriui, aktorius A.Šurna yra mokytojas. Visomis prasmėmis. Jis mane mokė ir vis dar moko ne tik profesinių ypatumų, bet ir daugelio gyvenimiškų tiesų supratimo. Aktorius – tikras guru. Man didžiulė garbė, kad galiu su juo dirbti“.
 
Antanas Šurna – legendinis lietuvių aktorius, sukūręs daug įsimintinų vaidmenų. Baigė Valstybinės Lietuvos konservatorijos teatro fakultetą, ten dirbo dėstytoju. Vėliau persikėlė į Šiaulių dramos teatrą, šiuo metu nuo pat jo įsikūrimo dienos dirba Valstybiniame Jaunimo teatre.
 
Aktorius vaidina ne tik teatre, bet ir televizijoje bei kine. Itin ryškius vaidmenis sukūrė filmuose „Herkus Mantas“ (1974, rež. M. Giedrys), „Sodybų tuštėjimo metas“ (1976, rež. A. Grikevičius), „Riešutų duona“ (1980, rež. A. Žebriūnas), „Moteris ir keturi jos vyrai“ (1983, rež. A. Puipa), „Giminės“ (1993, rež. S. Vosylius), „Elzė iš Gilijos“ (2000, rež. A. Puipa).
 
GRUINIUS. Kai į duris pasibeldžia praeities vaiduokliai, kai kiemą mina svetima kariuomenė, kai ilgus metus kerojęs blogis kėsinasi į viską, kas tau brangu – tuomet nelieka nieko kito, tik žengti paskutinį žingsnį. 
 
 
„Bernardas Gruinius – niekuo neypatingas Žemaitijos dvarininkas. Jo dvaras – nedidelis, nereikšmingas ir šiaip jau beveik paleistas vėjais. Jis nėra nei per daug geras, nei blogas. Tiesiog pavargęs žmogus, plaukiantis pasroviui. Gruinius ir pats būtų niekuo neypatingas, jei ne paslaptis, kurią jis saugo jau penkiolika metų. Būtent ta paslaptis sugriovė jo šeimą, pakirto jo sveikatą, nualino jo ūkį, o jį patį iš tvirto, gyvenimu besimėgaujančio vyro pavertė varganu šešėliu“, - apie personažą, kurį suvaidino Vidas Petkevičius, pasakoja Jonas Banys.
 
Viskas pasikeičia, kai apylinkėse kyla išprovokuotas valstiečių maištas, o caro kariuomenės būriai pradeda siaubti aplinkinius kaimus. Matydamas rinktinių smogikų sėjamą mirtį, jis suvokia, jog susitaikymas ir nuolankumas gali atnešti tik pražūtį.
 
„Manau, kad Gruinius – atlaidus žmogus. Kad ir kaip jį apgaudinėja žmona, jis jai atleidžia. Atleidžia dėl šeimos, dėl dukters. Tuo mes su Bernardu ir panašūs: abu manome, kad išsaugoti brangią visuomenės ląstelę šeimą – itin svarbu. Labai norėčiau, kad būtent to iš mano herojaus pasimokytų ir žiūrovai“, - savo personažą apibūdina V. Petkevičius.
 
Vidas Petkevičius – puikiai pažįstamas lietuvių teatro ir kino aktorius. Šiuo metu vaidina Valstybiniame jaunimo teatre, E. Nekrošiaus spektakliuose, svarbių vaidmenų sukūrė O. Koršunovo ir kituose šalies teatruose. Atliko vaidmenis roko operose „Jesus Christ Superstar“, „Peer Gynt“ , muzikiniuose spektakliuose ,,Ugnies medžioklė su varovais“, ,,Meilė ir mirtis Veronoje“.
 
V.Petkevičius į kino istoriją pateko suvaidinęs filmuose „Kelionė į rojų “ (1980, rež. A. Žebriūnas), „Moteris ir keturi jos vyrai“ (1983, rež. A. Puipa), „Amžinoji šviesa“ (1987, rež. A. Puipa), „Savaitgalis pragare“ (1987, rež. V. Žalakevičius), „Žalčio žvilgsnis“ ir „Mėnulio Lietuva“ (1990 ir 1997, rež. G. Lukšas), „Laiko sergėtojas“ (2004, rež. R. Crombie), „Tėvai ir vaikai“ (2005, rež. A. Gluskinas), „Gyvenimo obuolys“ (2006, rež. T. Vidmantas).


Rušiavimas:

Rašyti komentarą:

Vardas*
El. paštas
Komentaras*
* žymi privalomus laukus