• Meilė ir seksas
  • Grožis ir stilius
  • Sveikata ir dieta
  • Nėštumas ir vaikai
  • Namai ir maistas
  • Gyvenimo būdas
  • Žvaigždės
  • Pramogos
  • Naujienos
  • Konkursai

D.Mileris Nojaus vardą airius moko tarti lietuviškai

Autorius: Vakaro Žinios
2010-09-28 15:00:00

D.Mileris Nojaus vardą airius moko tarti lietuviškai
Vakaro Žinių foto

Dainininkas Darius Mileris - Nojus praėjusį savaitgalį sostinėje koncertu paminėjo jau beveik 10-metį neegzistuojančios grupės “Airija” 18-ąjį gimtadienį. Kuris laikas Airijoje gyvenantis atlikėjas muzikuoja su soline programa ir vadinasi tiesiog Nojumi.

- Grupė “Airija” Lietuvoje aktyviai reiškėsi 8 metus. Beveik 10-metį apie ją išgirsdavome tik, kai grįždavote pakoncertuoti.

- Tikrai taip. 2002-aisiais Airijos sostinėje Dubline surengėme simbolinį atsisveikinimo koncertą. Tiesa, visi “Airijos” nariai susirinko pernai vykusiame “Be2gether” festivalyje ir praėjusį savaitgalį sostinės klube “Bermudai”, kur šventėme 18-ąjį grupės gimtadienį.

- Tačiau “Airija” juk nebeegzistuoja?

- Taip, jos nebėra. Mes nebekuriame nieko naujo, tačiau nutarėme atšvęsti savo pilnametystę. Aš kuriu savo solinę programą su savo grupe, Eimantas Belickas, kiti muzikantai gyvena skirtingose pasaulio vietose. Tačiau niekada nesakyk niekada - gal ateityje dar ką nors bendro pagimdysime.

- Koks jausmas švęsti grupės, kurios nebėra, gimtadienį?

- Neapsakomas, labai naujas ir nepatirtas. Man pačiam buvo 18 metų, kai pradėjome koncertuoti. Bet liūdesio visai nebuvo - tik džiaugsmas. Tas dainas atradau iš naujo, jos man įgavo kitokią prasmę. “Airijos” kūriniai man nesensta, kiekviena eilutė skamba naujai. Dauguma dainų persikėlė į mano gyvenimą. Atlikdamas tuos kūrinius jaučiausi taip, lyg būčiau juos parašęs ne prieš daugelį metų, o vos prieš kelias dienas.

- Į gimtadienio “Airijos” koncertą susirinko ne tik gausus būrys grupės nepamirštančių gerbėjų, bet ir kolegų muzikantų, tarp jų ir Andrius Mamontovas, Julija Ritčik...

- Džiugu, kad kolegos mus myli, nes ir aš juos myliu. Niekada jiems nemeluoju, nevaidinu. Galbūt tai žmonės įvertina, todėl ateina mūsų palaikyti. Draugystė su kolegomis ypač sustiprėjo mums išvykus gyventi į Airiją. Su daugeliu palaikome santykius ne kaip kolegos, o kaip bičiuliai, bendraujame šeimomis.

- Kai prieš keletą metų metei darbą vienoje maisto kompanijoje, pradėjai sėkmingą solinę karjerą. Koncertuoji ne tik Airijoje, bet ir Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje. Kaip sekasi dabar?

- Su soline programa muzikuoju jau ketverius metus. Ir visai gerai sekasi. Atėjo laikas, kai susikūrėme buitį ir galėjome muzikai skirti 100 procentų savo jėgų. Dar yra potencijos kūrybai, dainos veda į priekį ir neleidžia sustoti. Be to, skambina kolegos, norintys pakoncertuoti užsienyje, - Airijoje gyvena daug lietuvių. Todėl čia kolegiškai padedu organizuoti Lietuvos grupių pasirodymus. Stengiuosi viską daryti taip, kaip norėčiau, kad man būtų padaryta. Tačiau esu labiau muzikantas nei organizatorius.

- Dainuoji ne tik lietuviškai, angliškai, bet ir rusiškai. Rengi bendrus projektus su ukrainiečiais, airiais. Kaip gimė toks tarptautinis bendradarbiavimas?

- Labai natūraliai. Jau seniai groju Boriso Grebenščikovo, Viktoro Cojaus dainas. Tradiciškai kartą per metus minime pastarojo gimtadienį. Į tokius koncertus pakviečiu groti Rusijos, Ukrainos muzikantų. Man tokia muzika patinka, nuo to niekur nepabėgsi.

- Tavo žmona Asta taip pat sėkmingai įsitvirtino Airijos muzikiniame pasaulyje. Ji muša būgnus grupėje “Black Daisy”, kuri lietuviams tapo gerai žinoma po pasirodymo tarptautinėje “Eurovizijoje”...

- Pastaruoju metu grupė sustabdė veiklą, nes išėjo viena gitaristė. Dabar ieško naujos muzikantės. Galbūt pakeis ir pavadinimą. Todėl Asta dabar daugiau groja su manimi. Tačiau jai sakau, kad nepaleistų savo grupės, - reikia tokią turėti.

- Kaip Nojaus grupę priima airiai?

- Jie mus vadina “Noudžes”. Aš juos vis dar mokau pavadinimą tarti lietuviškai. (Šypsosi.) Tiesa, mane, kaip užsienietį, vietiniai priima atsargiai. Esame iš Rytų Europos, nors visiems sakau, kad iš Centrinės. Juk Lietuva yra Europos centre. Tačiau sulaukiame daug komplimentų. Aišku, kol kas Airijoje per mažai reklamavomės. Todėl pastaruoju metu tuo ir užsiimame. Norime įrodyti, kad niekuo nesame blogesni ir galime būti tokie, kokie norime.

- Prieš keletą metų gerbėjai dar turėjo vilčių susigrąžinti jus iš Airijos, o dabar, ko gero, tokia perspektyva tolsta...

- Europa - labai maža. Mes nesame labai toli. Juo labiau nesvarbu, kur gyveni. Svarbiausia - ką darai, kuo gyveni, kokius darbus palieki. Į Lietuvą visada grįšime, čia mūsų publika. Tačiau ir seniau buvome ne Vilniaus, o Alytaus grupė. Apvažiuojame šalį ir vėl sėkmingai grįžtame kurti į gimtąjį miestą. Dabar skirtumas tas, kad kuriame Dubline. (Šypsosi.)
 


Rušiavimas:

Rašyti komentarą:

Vardas*
El. paštas
Komentaras*
* žymi privalomus laukus