• Meilė ir seksas
  • Grožis ir stilius
  • Sveikata ir dieta
  • Nėštumas ir vaikai
  • Namai ir maistas
  • Gyvenimo būdas
  • Žvaigždės
  • Pramogos
  • Naujienos
  • Konkursai

A.Cicėnaitei laimę atnešė operetė

Autorius: Giedrė Milkevičiūtė, respublika.lt
2010-05-06 14:00:00

A.Cicėnaitei laimę atnešė operetė
respublika.lt nuotr.

Kai prieš 20 metų į Kauno muzikinį teatrą atėjo dirbti vilnietė sodraus soprano savininkė Aušra Cicėnaitė-Uždavinienė, ji nebuvo didelė operečių gerbėja, bet po truputį šį smagų muzikos žanrą pamėgo ir neketina su juo skirtis. Pradėjusi dainuoti operetėse solistė suprato klydusi lengvabūdiškai sakydama, jog tai nerimtas žanras, nors iš pirmo žvilgsnio publikai taip atrodo.

“Operetėse visko daug - ir humoro, ir liūdesio, netgi dramų, kurios visada baigiasi laimingai. Gal tai žmones ir traukia, - svarsto A.Cicėnaitė. - Įsitikinau, kad operetė - rimtas ir nelengvas žanras. Čia iš dainininko reikia ne tik gražaus ir techniško balso, bet ir dramos aktoriaus vaidybos, gero šokio pasiruošimo. Todėl mes ir sakome, kad operetė - tai sunkus lengvasis žanras”.

Mėgstamiausias vaidmuo? Tokio A.Cicėnaitė neišskiria. Jų visas pulkas. Pagrindiniai ir mažesni vaidmenys operose “Don Žuanas”, “Faustas”, “Marta”, operetėse “Balius Savojoje”, “Silva”, “Šikšnosparnis”, “Orfėjas pragare”, “Grafas Liuksemburgas”, miuzikluose “Mano puikioji ledi”, “Bučiuok mane, Keit”, kurį rytoj matys sostinės publika Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre prasidėjusiose Kauno muzikinio teatro gastrolėse. Už Katarinos vaidmenį pastarajame miuzikle solistė yra gavusi “Fortūnos” apdovanojimą.

“Visus vaidmenis labai branginu. Jie skirtingi ir tuo įdomūs”, - tvirtina solistė. Apie įkvėpimą ir talismanus Aušra kalba santūriai: “Pats geriausias talismanas - nuotaika, su kuria ateini į teatrą. Labai mėgstu prieš spektaklį praeiti pro scenos užkulisius, žvilgtelėti į dirbančius scenos darbininkus, sceną valančią valytoją ir mintimis jiems padėkoti”.

Pradžia - nuo “Dainų dainelės”

Solistės talentas sužibėjo, kai ji dar mokėsi Vilniaus 16-ojoje vidurinėje mokykloje, ten dainavo chore. “Matyt, taip garsiai reiškiausi, kad muzikos mokytoja Nijolė Likienė nusprendė, jog reikia ruošti “Dainų dainelei”. Tapusi konkurso laureate 1980 m. ėmiau rimtai mokytis klasikinio dainavimo pas Joaną Kepenienę. Taip viskas ir prasidėjo, - pasakoja A.Cicėnaitė.

Jos tėvai nėra žymūs menininkai ar muzikai. Mama atvyko gyventi į Vilnių iš Molėtų krašto, o tėvukas - nuo Anykščių. “Jis už Lietuvos nepriklausomybę šešerius metus kalėjo Sibiro lageriuose... Tačiau jiems buvo nesvetima muzika, visuomet ją girdėjau nuo vaikystės, tėvas dainavo saviveik-liniame ansamblyje, į jo repeticijas nuolat mane vesdavosi. Mama turėjo labai gerą klausą ir gražų balsą, jos brolis savamokslis, pats pasidarė smuiką ir savarankiškai išmoko groti ne tik juo, bet ir akordeonu”, - su pasididžiavimu kalba solistė.

Vilniuje yra artistės namai, šeima. O Kaunas tapo savas, nes ten muzikinis teatras, be kurio neįsivaizduoja savo sceninio gyvenimo. Ir važinėjimas tarp Vilniaus ir Kauno nebevargina kaip kadaise, kai teko pratintis prie ilgų kelionių traukiniais ar autobusais, grįžimo namo 1 valandą nakties, kai jau ir troleibusai nebevažinėdavo: “Dabar tas 100 km atstumas pasidarė labai trumpas. Kol važiuoju į Kauną, lekiu kaip ant sparnų, nes laukia spektaklis, o atgal grįžtant dar garuoja jame patirtos emocijos”.

Apie svajones ir vertybes

Dalį savo laiko solistė skiria pedagoginei veiklai. Moko vaikus dainuoti sostinės mokyklėlėje “Lyra”. Ką solistei pačiai duoda ši veikla ir ką ji galvoja apie jaunimą, kuris ne itin mėgsta klasikinę muziką, o eina lengviausiu - populiariosios muzikos atlikimo keliu ir veržiasi į televiziją ne tik norėdamas išgarsėti, bet ir įsivaizduodamas, kad tai lengvas gyvenimo būdas?

“Mokydama vaikus, mokausi ir pati. Dabar visi nori visko ir iš karto. Bet taip, deja, nebūna. Daug greitos gamybos pseudožvaigždžių dingsta taip greitai, kaip ir sužibėjusios. Savo svajonės link paprastai einama visą gyvenimą, ir nebūtinai viskas lengvai sekasi, gal tuomet labiau džiaugiesi ir brangini pastangas, kai aplanko sėkmė”, - prisipažįsta solistė.

A.Cicėnaitės dukra Elzė Marija pasirinko ne muzikės kelią. Ji studijuoja politikos mokslus universitete. Toks buvo jos sprendimas: “Esu tos nuomonės, kad tėvai vaikams yra tik tarpinė stotelė jų kelyje, todėl neturime teisės riboti jų norų ir juo labiau versti juos pildyti galbūt savo neišsipildžiusias svajones”.
Paklausta, kokioms gyvenimo vertybėms solistė teikia pirmenybę, Aušra atsakė, kad visos jos reikalingos ir viena kitą papildo... Kai nėra meilės, yra viltis, kai nėra tikėjimo, nėra ir meilės.

Dieta - naujas vaidmuo

A.Cicėnaitei - 47-eri, o atrodo kaip mergaičiukė. Operos ir operetės solistėms paprastai būdingas solidesnis stotas. Kaip jai pavyksta išlaikyti liekną figūrą ir jaunatviškumą? “Tai pasenęs stereotipas, kad dainininkė turi būti apkūni. Mūsų teatre beveik visos lieknos ir gražios... Man geriausia dieta yra naujas vaidmens ruošimas, o dar padeda ir joga, kuria tik šiemet pradėjau užsiiminėti. Kita vertus, stengiuosi iš maisto nedaryti kulto, ir jei kartais kokį pusdienį nepavalgau, tai organizmui tik į naudą”, - prisipažįsta ji.

Artėjant sezono pabaigai solistė nesijaučia pavargusi, o vasaros pasiilgusi dėl to, kad mėgsta keliauti ir pabūti gamtoje. Mėgstanti vokalinę muziką ir džiazą dainininkė kartais pasiilgsta tylos.
 
 


Rušiavimas:

Rašyti komentarą:

Vardas*
El. paštas
Komentaras*
* žymi privalomus laukus