• Meilė ir seksas
  • Grožis ir stilius
  • Sveikata ir dieta
  • Nėštumas ir vaikai
  • Namai ir maistas
  • Gyvenimo būdas
  • Žvaigždės
  • Pramogos
  • Naujienos
  • Konkursai

A.Mamontovas: "Aš neturiu profesijos"  2 

Autorius: Elena Nikonovaitė, respublika.lt
2010-07-19 17:00:00

A.Mamontovas:
Respublika.lt nuotr.

Neseniai Prezidentė Dalia Grybauskaitė į ANDRIAUS MAMONTOVO (42) atlapą įsegė ordino "Už nuopelnus Lietuvai" medalį. Už "Gatvės muzikos dienas" ir fondo "Muzikantai vaikams" bei kitą veiklą. Vieną reikšmingiausių apdovanojimų atlikėjas, muzikos kūrėjas priėmė džiugiai, ypač žinodamas, kad pati Prezidentė pasiūlė jo kandidatūrą, tačiau sykiu ir jausdamasis kiek nejaukiai: "Nes pas mus įprasta, kad žmogų apdovanoja po mirties, o aš vis dar gyvas".

- Ar yra namie speciali vieta laikyti apdovanojimams?

- Turiu palėpę, kurioje visokių apdovanojimų pridėta labai daug. Bet tie apdovanojimai... Pats gavimo momentas yra malonus, kai jauti, kad tai nuoširdu. Bet laikyti prieš nosį pasistačius kolekciją būtų neteisinga. Nes ne dėl to gyveni. Ne dėl apdovanojimų kuri dainas ar
organizuoji renginius.

- Kaip jaučiatės gavęs ordino "Už nuopelnus Lietuvai" medalį?

- Kadangi Prezidentė mane šitam apdovanojimui rekomendavo asmeniškai, jis iškart turi vertę. Nes aš labai gerbiu Prezidentę, pagaliau už ją balsavau. Tai iš tikrųjų labai malonu. Pasijunti reikalingas, kad gal ne veltui viskas, ką darai. Jei apdovanojimą teiktų koks politikas, kurio aš negerbiu, iš viso neateičiau į tokią ceremoniją.

- Kaip į medalį reagavo artimieji?

- Turbūt labiausiai džiaugiasi mano mama, tai yra svarbu mano šeimai, daro įspūdį vaikams. Bent jau mano atveju tokie apdovanojimai reikšmingesni žmonėms, kuriems esu svarbus, kurie mane myli. O aš linkęs neprisirišti nei prie didelių pagyrimų, nei prie didesnės kritikos. Žinau, ką darau. Bet artimiesiems šis apdovanojimas - labai svarbu.

- Jie yra jūsų nuopelnų dalis?

- Be jokios abejonės, nes vienas žmogus negali nieko pasiekti. Vienas išvis nieko negali padaryti. Visada turi būti partneris, kuris tave palaiko.

Jei atvirai, nesijaučiu, kad turiu kokių nuopelnų. Aš dalyvauju procese, mano veikla nėra baigta. Suvokiu, kad apdovanojimas yra už kažkokius baigtus dalykus, o aš nesijaučiu jų pabaigęs, dėl to priimu medalį iš dalies avansu.

- Kaip reaguojate į žodį "patriotas"?

- Atsargiai reikia vartoti šitą žodį. Šitas žodis, kaip ir visi tokie garsūs žodžiai, yra šiek tiek nuvalkiotas...

- Kodėl mūsų reakcija į žodį "patriotas" dažnai neigiama?

- Tai ateina iš tarybinių laikų, kai privalėjai mylėti tėvynę, partiją ir demonstruoti patriotizmą, kai buvo didelis dviveidiškumas. Todėl natūralu, kad mes kartais taip sureaguojame į žodžius "patriotas", "tėvynė". Dar nemokame jo taip ištarti, kad tai būtų tikra ir paprasta. Kai man sako "tėvynė", aš iš karto matau Leniną, raudonas vėliavas, tankus, karžygių portretus... Tai asociacija į dviveidiškumą.

- Kas yra patriotas?

- Mano supratimu, patriotas yra žmogus, kuris myli šalį, kurioje gimė ar kurioje gyvena. Patriotas yra tas žmogus, kuris tą vietą, kurioje gyvena, kurią vadina namais, nori padaryti geresnę visais jam įmanomais būdais.

- Prieš 20 metų Lietuvai reikėjo apsiginti nepriklausomybę. Kokie tikslai šaliai yra svarbūs dabar?

- Patvirtinti, kad mes verti laisvės. Mes turime šansą būti laisvi, bet kol kas tokie nesame.

- Kokių teigiamų savybių turi lietuviai?

- Geriausi jų bruožai atsiskleidžia išvažiavus. Jie darbštūs, pareigingi žmonės. Tarybiniais laikais lietuviai kariuomenėje gaudavo geriausias vietas - būdavo dailininkai, raštininkai, paštininkai.

- O jei liekame Lietuvoje?..

- O čia neleidžiame atsiskleisti nei sau, nei kitiems. Mūsų didžiausia problema - Lietuvoje žmonės stengiasi užpūsti kitų žmonių žvakes įsivaizduodami, kad tada jų žvakė degs ryškiau. Turėtume visi kartu kilti, užuot likę ten, kur nenorime būti.

- Eidama pokalbio mėginau išsivardyti visas jūsų profesijas...

- Aš neturiu profesijos. Visą gyvenimą stengiuosi neturėti profesijos ir man tai labai patinka. Man patinka tiesiog būti ir aš visiškai nenoriu įsprausti savęs į pavadinimą - muzikantas, aktorius... Tai prirašoma, kai mane reikia pristatyti, bet tai tėra sutartiniai dalykai. Nė vienas iš tų pavadinimų man netinka 100 procentų. Ir aš patenkintas, kad pats savęs negaliu apsibrėžti viena kategorija.

- Kone viskas, ką darote, įvertinama itin palankiai... Ar kartais neapima visagalybės jausmas?

- Yra dalykai, kuriuos aš išbandau, ir jei man nepavyksta, jų netęsiu - tai lieka kaip juodraštis. Mes nežinome, kas yra žymių pasaulio rašytojų juodraščiuose. Ten yra gal labai blogų kūrinių, nepavykusių, beprasmių. Žmonių teismui pateiki tai, kas ištobulinta. Stengiuosi daryti dalykus, kurie yra mano. Vadovaujuosi taisykle, kad jei gali nerašyti, tai nerašyk.

- Kokiose srityse dar norite save realizuoti?

- Nežinau. Man patinka fotografija, bet tai yra mano hobis. Nepretenduoju vadintis fotografu. Daug keliauju ir turiu progų nufotografuoti ką nors tokio, ko negalima pamatyti čia. Bet aš nesu koks Leonardas da Vinčis, kuris turėjo šimtą talentų. Aš rašau dainas - tai yra pagrindinis dalykas. Ir man labai patinka kinas.

- Žiūrėti jį? Vaidinti?

- Bet kuri šio proceso dalis. Dabar labai laukiu filmo "Amaya", kurį su Mariu Martinsonu filmavome Honkonge. Rugsėjį turėtų įvykti premjera. Noriu pamatyti filmą baigtą, dideliame ekrane.

- Kiek prisidėjote prie šio filmo?

- Rašiau muziką. Muzika filmui yra visiškai kitas žanras, kai tu kuri atmosferą vaizdui - man tai yra visiškai naujas savęs išbandymas, kitas priėjimas prie muzikos. Taip pat esu filmo prodiuseris, aktorius, investavau savo lėšas.

- Ar dovanojate žmonai gėlių?

- Tegu tai lieka už mūsų namų durų. Tai yra intymu, ir jei pasakočiau apie šeimos gyvenimą, ritualus, turėčiau juos pakeisti, sugalvoti ką nors nauja. Jei įsileisčiau į namus žmones su kameromis, tai nebebūtų mano namai, aš gaučiau perstatyti baldus, perdažyti sienas - kad turėčiau tik savo erdvę.

- Jau daug metų nevalgote mėsos. Kodėl?

- Nenoriu mokėti už kraujo praliejimą. Manau, jei gali pasirinkti, kad dėl tavo skrandžio nevyktų kraujo praliejimas, tai yra civilizuota. Nes nė vienas gyvūnas nenori mirti. Sunku suvokti situaciją, kai vaikui sakoma: "Nemušk katytės, jai skauda", ir tuo metu jam įduodamas sumuštinis su dešra, kuri yra žiauriai nužudytos karvės mėsa... Aš negaliu šitame dalyvauti.

- Ką davė mėsos atsisakymas?

- Kai nevartoji svaigalų, mėsos, ateina savotiškas nušvitimas, naujų pojūčių. Pradedi subtiliau jausti kvapus, garsus. Tampi pasauliui jautresnis gerąja prasme.

- Ar šeimoje visi vegetarai?

- Nieko neverčiu per jėgą, bet ir mano žmona yra beveik perėjusi prie vegetarizmo. Vaikai kaip kada: kartais jiems gaila vištytės, kartais ne. (Juokiasi.) Čia apsisprendimas, kurį kiekvienas daro pats.

- Kokių baimių turite?

- Visi ko nors bijo, bet aš pasiliksiu tai sau. Nenoriu, kad mano baime kas nors manipuliuotų.

- Mėgstamiausias lietuvių autorius?

- Jurga Ivanauskaitė, jos apsakymų rinkinys "Pakalnučių metai", romanas "Mėnulio vaikai". Nuostabi knyga "Placebas" - iš tų, kur skaitai ir norėtum, kad ji nesibaigtų, kad dar kiek storesnė būtų.

- Ar esate įsivardijęs savo gyvenimo misiją?

- Pagrindinė mano dainų žinutė - pasakyti, kad žmonės nebijotų būti savimi ir parodyti to kitiems. Susivienodinimas yra pats baisiausias dalykas. Neseniai pagalvojau, kad žaidimas "Jurgeli, meistreli" turėtų būti uždraustas, nes moko visus kartoti tai, ką vienas daro. Tai yra bandos jausmo skatinimas nuo pat vaikystės.
 
 


Rušiavimas:

Rašyti komentarą:

Vardas*
El. paštas
Komentaras*
* žymi privalomus laukus
Nijolyte 1
2010-07-27 18:34:48
...senam senam laike,senu labai laike,asu su Tavimi ir ten kur esi Tu...prie lauzo,prie ugnies,senu draugu rate ir as tikrai zinau,kad tu dabar kartu.
...jei laikas nusines situos tuscius zodzius,sirdy bent pasiliks giedra,o ne lietus...su meile ir pagarba...tik nesustok...
Nijolyte 1
2010-07-27 18:21:24
....Andrius yra vienintelis dainu atlikejas ir aktorius.kuris islieka pats savimi,as niekad nesu suabejojusi jo nuosirdumu,o tai siais "kauketoju" laikais itin reta....girdejau snekant,kad esa jis liudnas,nuobodus...,bet jis bent toks koks yra,nuosirdus...nusiimkite kaukes ir pazvelkite i save ir i kitus,gal tuomet praregesite kokiame pasaulyje gyvenate,o juk keistis niekada nevelu....gerbiu tave Andriau ir tavo simynele,taigi islik savimi:)))buk sviesele...