• Meilė ir seksas
  • Grožis ir stilius
  • Sveikata ir dieta
  • Nėštumas ir vaikai
  • Namai ir maistas
  • Gyvenimo būdas
  • Žvaigždės
  • Pramogos
  • Naujienos
  • Konkursai

Ilona Balsytė su “Giminėmis” po 20 metų

Autorius: Respublika.lt
2011-03-07 15:05:00

Ilona Balsytė su “Giminėmis” po 20 metų
Respublikos nuotr.

Kaip per 20 metų pasikeitė “Giminių” ir “Atžalų” herojė Angelė, kurią vaidina žinoma Keistuolių teatro aktorė Ilona Balsytė, pamatys Lietuvos nacionalinės televizijos žiūrovai jau kovo 6 dieną, pradedamame rodyti šio publikos pamėgto serialo tęsinyje. O mums rūpi pačios aktorės dideli gyvenimo pokyčiai, apie kuriuos ji šiaip jau nelinkusi pasakoti.

- Palikime “Giminių” personažų likimus sekti žiūrovams, o jūsų gyvenimas per tą laikotarpį, atrodo, nebuvo ramus.

- Kad visi pasenome 20 metų - ne bėda. Juk branda žmogaus gyvenime turi gerų savybių: keičiasi požiūris į gyvenimą, jo vertybes, pagilėja jausmų skalė, atsiranda naujų žmonių, visiškai nenumatytų, neplanuotų dalykų. Kaip mano herojė pasikeitė, labai nenoriu išduoti, nes bus neįdomu žiūrėti, jeigu viską pasakysiu. Tik tiek galiu nuraminti, kad mūsų su Sauliumi Šepučiu (aktoriumi Daliumi Mertinu) šeima gyvena laimingai...

Pasikeitimų mano gyvenime iš tiesų labai daug. Laikas bėga, žmogus keičiasi, vaikai auga. (Šypsosi.)

- Ar galite drąsiai pasakyti, kad Ilona Balsytė per tuos 20 metų buvo ir yra laiminga?

- Tikrai galiu patvirtinti, kad ir per tuos dvidešimt metų, ir po dvidešimties metų jaučiausi ir jaučiuosi laiminga. Ne kartą esu sakiusi, kad žmogus yra laimingas tiek, kiek nori būti laimingas. Mes galime aukštai išsikelti karteles, žinodami, kad niekada jų nepasieksime, ir dėl to būti nelaimingi.

- Moters gyvenime, skirtingai nei vyro, keli dešimtmečiai, ko gero, reiškia daugiau. Bent jau tiek, kad po 40 metų retai kuri lengvai pasisako savo metus, o dar rečiau ryžtasi motinystei. Jums metai gal tik pridėjo kokią raukšlelę, o šiaip kaip buvote jaunatviškai žavi, taip ir esate.

- Ačiū už moteriškai solidarų komplimentą. Manau, kad tikrai neteisinga iš anksto nustatyta amžiaus riba, kada moteris laikoma nebejauna. Žiūrėk, penkiasdešimtmetė šauniai atrodo, sportuoja, dainuoja, šoka ir apie amžių negalvoja, o kita kokių 28-erių, jau ištekėjusi, susilaukusi vieno ar kelių vaikelių, sėdi namie su chalatu, verda, kad ir labai skaniai, valgyti, paplepa su kaimynėmis ir dūsauja, kai vyras užsisėdi su draugais kur nors aludėje. Taigi visokių yra. Riba, kai žmogus pradeda senti, žinoma, egzistuoja, bet ji visiems skirtinga. Buvo metas, kai man prieš gerą dešimtmetį taip pat atrodė, kad pradedu senti, bet tos brandos nesuvokiau kaip kokios tragedijos. Tuomet pajutau turinti didelę gyvenimo patirtį, kažką nuveikusi, bet galinti dar tobulėti ir suvokusi, kad dar viskas prieš akis.

- Serialus “Giminės” ir “Atžalos” galime vadinti jausmų dramomis, o pati gyvenime dažniau vadovaujatės jausmais, moteriška intuicija ar protu?

- Sunku vienareikšmiškai atsakyti, nes tokios formulės paprasčiausiai neturiu. Kartais intuityviai vadovaujuosi jausmais, o kartais protu. Mano gimimo ženklas - Jautis, todėl turiu tvirtai stovėti ant žemės. Turiu iš tiesų daugiau racionalaus mąstymo negu spontaniškumo, tačiau kaip ir visi menininkai esu jautri ir pažeidžiama.

- Kai žengėte ryžtingą žingsnį susieti savo likimą su žmogumi iš tos pačios aplinkos - teatro aktoriumi Aurimu Meliešiumi, kuris už jus jaunesnis, ar protas nesakė, kad bus apkalbų, galbūt nepatogių momentų?

- Skyrybų, santuokos, šeimos kūrimo klausimais niekas neliepia apsispręsti per vieną dieną. Tie žingsniai nulemti tam tikrų gyvenimo, aplinkybių, kurios dažnai priklauso ne nuo vieno žmogaus, o nuo dviejų ar dar daugiau. Visuose meilės dalykuose apsisprendimą nulemia jausmai arba įvyksta toji jausmų “reakcija”, arba ne. Be to, nors ir nesu mistikos gerbėja, esu įsitikinusi, kad lemiamas apsisprendimas kažką gyvenime keisti yra padiktuotas iš aukščiau. Mes susitinkame tuos žmones, kuriuos ir turėjome kada nors susitikti. Kita vertus, susitikę žmones, su kuriais turime būti, kažkodėl išsiskiriame. Jeigu su Aurimu esame kartu, vadinasi, taip jau turėjo būti.

- Su Aurimu susilaukėte pagranduko - sūnaus Martyno.

- Sūnelio Martyno atėjimas į pasaulį mane smarkiai paveikė. Lygiai taip pat mane paveikė mano dukrų Ievos ir Saulės gimimas. Kiekvienam vaikui atiduodi dalį savęs, o kartu iš jų pasimokai. Štai su Martynu rimtai nepabūsi. Jam pusketvirtų metų, toks amžius, kai žmogus pradeda mąstyti, filosofuoti, reikšti savo mintis. Tai yra labai smagu ir įdomu.

- O kaip dukroms jų mažasis broliukas?

- Jos jau beveik suaugusios. Ievai bus 20, ji studijuoja teisę Mykolo Romerio universitete ir jau keli mėnesiai gyvena atskirai, netoli universiteto. Saulei - šešiolika, mokosi devintoje klasėje. Broliuką jiedvi labai myli, o jis - jas.

- Kas dabar yra jūsų šeimos galva?

- Manote, kad Aurimas arba aš? (Juokiasi.) Didžiausia mūsų šeimos galva yra Martynas, nes ką reiškia mano ar Aurimo Zodiako ženklai, jeigu jis yra Liūtas. Niekas nieko taip neišsireikalauja ar nevadovauja kaip jis.

- Teko girdėti, kad jau esate atidariusi privačią muzikos mokyklėlę. Iš kur atradote laiko ją įsteigti ir dirbti pedagoginį darbą?

- Dėl to taip pat turiu būti dėkinga Martynui. Kol su juo sėdėjau namie, baigiau “Kinder Muzik” programos mokslus, tapau sertifikuota vaikų muzikos mokytoja, pasisėmiau pedagogikos, psichologijos žinių, pravertė mano pačios dviejų muzikos mokyklų baigimo ir teatro, kuriame daugiausiai statoma vaikams, patirtis. Studijavau naujas darbo su vaikais metodikas. Ši kryptis man labai patiko vien todėl, kad vaikai nuo 3 iki 7 metų muzikos mokomi tarsi žaidžiant. Prieš 20 metų net nebūčiau pagalvojusi, kad galėčiau viską daryti viena: ir mokyti muzikos, dainavimo, ir finansus tvarkyti, ir dirbti administracinį darbą. Vaikai dažnai nemėgsta solfedžiavimo, jiems sunku suprasti, kam to reikia, o pagal “Kinder Muzik” metodiką viskas dėstoma taip paprastai, žaidžiant, kad 5 metų vaikai jau rašo natų diktantus, patys bando kurti muziką. Galiu pasidžiaugti, kad kovo 1 dieną mano mokyklėlei suėjo vieneri metai...

- Ko pačiai labiausiai trūksta?

- Laiko. Jis labai greitai bėga. Nespėji apsisukti, o savaitės jau nebėra. Esu taip susiplanavusi laiką, kad mano laisviausia diena - ketvirtadienis. Teatre per mėnesį vaidinu tik 2-3 spektakliuose, visą kitą laiką skiriu mokyklėlei ir šeimai. Vis graužiuosi, kad net neturiu kada užsiimti dideliu darbu ir pagaliau lentynose surikiuoti knygas. O ką jau kalbėti apie ramų poilsį viename nuostabiame gamtos kampelyje, galima sakyti miške, kur būname vasarą, o žiemą ir kitais metų laikais per tuos darbus nėra kada išsiruošti.
 


Rušiavimas:

Rašyti komentarą:

Vardas*
El. paštas
Komentaras*
* žymi privalomus laukus