• Meilė ir seksas
  • Grožis ir stilius
  • Sveikata ir dieta
  • Nėštumas ir vaikai
  • Namai ir maistas
  • Gyvenimo būdas
  • Žvaigždės
  • Pramogos
  • Naujienos
  • Konkursai

Ramūnas Matonis: “Mano misija - gerinti policininkų įvaizdį”

Autorius: Lietuvos Sveikata
2010-11-08 17:00:00

Ramūnas Matonis: “Mano misija - gerinti policininkų įvaizdį”
TV3
Jau per pirmus pasirodymus šokių projekte policijos komisaras Ramūnas Matonis (32) komisijos narius sužavėjo nuoširdžia šypsena, o kai kurie net suabejojo, ar jis tikras policininkas. Tačiau pats pareigūnas, išgirdęs tokius komentarus, tik šypteli ir drąsiai rėžia, kad dalyvaudamas šokių projekte bandys pakeisti visuomenės nuomonę apie pareigūnus.

- Kaip kolegos žiūri į jūsų pasirinkimą policijos įvaizdį gerinti ant parketo?

- Oi, iš pradžių buvo visokiausių replikų. Net ir dabar dar šokėjėliu vadina. Ši pravardė, matyt, jau liks visam (šypsosi). Bet jaučiu, kad palaiko. Vadovybė palaimino, tik perspėjo, kad pramogos neturi trukdyti tiesioginiam darbui. Aš, žinoma, nesiveržiau pats pirmas, nes išsiaiškinau, kad departamente visai nemažai kolegų, kurie kojeles miklina ant parketo. Bet kiti pasikuklino ir šią “misiją” teko prisiimti man. Antra vertus, mano darbas toks - gerinti policininkų įvaizdį ir stiprinti reputaciją.
 
- Manote, kad šokiai padės?

- Žinoma, nesitikiu, kad pašoksiu ir visuomenės požiūris per naktį pasikeis. Bet jei nors vienas žmogus po šio projekto policininkų nebelaikys baubais, tykančiais už kampo, užsibrėžtą tikslą būsiu pasiekęs.
 
- Projekto komisija net kelis kartus jus pavadino netikru policininku, mat nuolatos šmaikštaujate, šypsotės...

- Jau seniai pastebėjau, kad pareigūnus daugelis įsivaizduoja kaip piktus, nuolat susirūpinusius, nesukalbamus žmones. Bet tai klaidingas įvaizdis. Aišku, uniforma priverčia pasitempti, gal net šiek tiek varžo. Ją apsirengus tikrai nekyla minčių krėsti kvailystes. Bet jas nusivilkę mes tokie patys žmonės, kurie juokiasi, verkia, džiaugiasi, krečia pokštus, šoka, dainuoja...
 
- Kodėl, jūsų nuomone, susiformavo toks neigiamas pareigūnų įvaizdis?

- Kaip ten bebūtų mūsų darbas bausti prasižengėlius. O bent trečdalis jų visuomet jaučiasi nekalti ar nepelnytai nubausti. Matyt, dėl “baudėjiškų” funkcijų mes tampame tokie “blogiečiai”.

Antra vertus, meškos paslaugą padarė ir žiniasklaida. Jei atvirai, man jau pabodo skaityti vien kriminalinius straipsnius. Žinoma, nesakau, kad rašomas melas. Tikrai ne. Tačiau akcentuojami sistemos prasižengėliai. O geri darbai lieka pamiršti. Nesakau, kad visi pareigūnai šventieji. Tarp penkiolikos tūkstančių galima rasti visokių: ir korumpuotų, ir klystančių, ir dėl savo klaidų kitus įveliančių į nemalonias situacijas, ir kyšius imančių. Tačiau tokių yra bet kurioje srityje. Negi dėl vieno mediko, paėmusio kyšį, visus vadinsime nusikaltėliais?
 
- Yra tekę duoti medikams kyšį?

- Ne, dar nebuvau atsidūręs tokioje situacijoje. Jei atvirai, nelabai įsivaizduoju, kaip tai daroma. Tiesa, iš kolegų, pažįstamų esu prisiklausęs įvairiausių istorijų. Tarkim, visai neseniai sužinojau, kad be penkių tūkstančių neįmanoma normaliai pagimdyti. Pasirodė keista - ką daryti tiems, kurie tiek neturi? Žinoma, nesu toks naivus ir nesakau, kad visa medicina nemokama.
 
- Policininko profesiją pasirinkote, nes tėtis ar kas nors iš šeimos narių buvo pareigūnas?

- Oi, ne. Nuo mažumės sportavau. Net pramoginius šokius lankiau. Žinoma, neilgai, nes draugai traukė per dantį, kad tai - nerimta. Mat vyrai žaidžia krepšinį arba futbolą. Baigiant mokyklą, ieškojau specialybės, kad galėčiau daug sportuoti. Rinkausi iš dviejų - karininko ir policininko. Kaip šiandien pamenu, kad mokyklos direktorė sakė: “Tik nestokit į Policijos akademiją, jūs verti daugiau”. Tuomet visiems taip kalbantiems norėjau įrodyti, kad tai nėra bloga profesija.
 
- Ar pasitvirtino pasirinkimas?

- Visu šimtu procentų. Dabar net neįsivaizduoju savęs dirbančio kitoje srityje. Žinoma, per keturiolika tarnybos metų buvo visko... Vos baigęs mokslus papuoliau į konvojaus padalinį, kuris iš kalėjimo tardymo izoliatoriaus teisiamuosius vežiodavo į teismą. Kai visą dieną prabūni su teisiamaisiais - atbunki. Būtų mano valia, įvesčiau pareigūnų rotaciją, kad stogas “nenučiuožtų”.
 
- Susidaro įspūdis, kad gyvenate aktyviai. Propaguojate sveiką gyvenimo būdą?

- Pastaruoju metu tam šiek tiek pritrūksta laiko. Šį sezoną krepšinį teko iškeisti į šokius. Bet šokant kilogramai tirpsta greičiau, net kolegos pastebi.

Negalėčiau pasakyti, kad esu prisiekęs sveikuolis. Bet kadangi mėgstu gaminti, visuomet žiūriu, kokius produktus dedu į pirkinių krepšelį. Sveikuoliško būdo propagavimu labiau užsiima mano tėvas, kuris atvykęs į svečius visuomet pamoko, ką, kaip ir kiek reikėtų valgyti ir panašiai. Aš - labiau simbolinis sveikuolis.
 
- Policijos pareigūnai kasmet rengia kraujo donorystės akcijas. Ar ir jūs esate kraujo donoras?

- Gėda prisipažinti, bet ne. Siaubingai bijau kraujo. Net kai rengiame šias akcijas ir man tenka fotografuoti, pasidaro bloga. Galiu išbūti pusvalandį, bet ne ilgiau.
 
- Pasibaigus projektui šoksite?

- Pirmiausia man reikės poros mėnesių atostogų nuo šokių. O po to bus matyti. Jau dabar jaučiasi fizinis nuovargis. Bet visai nesigailiu, kad ryžausi. Man patinka Lotynų Amerikos šokiai, nes juos šokant ne taip matyti netaisyklinga laikysena, netikslūs žingsneliai. Ant parketo gal ir grįšiu savo malonumui pavasarį, bet ne anksčiau.
 


Rušiavimas:

Rašyti komentarą:

Vardas*
El. paštas
Komentaras*
* žymi privalomus laukus